Tarp Zimbabvės ir Pakistano
2012-05-12 parašė colomboVardai, laikai, vietos ir veiksmai pakeisti – bet esmė ta pati.
Žodžiu, prieš gerus metelius susipažinau su mergina, kuri man paliko didelį įspūdį. Ji buvo graži ir protinga. Žinau, žinau, nerealus derinys, bet tai tiesa. Pavadinkim ją Laura. Su Laura gražiai susibendravom ir po to kelias dienas vis susitikdavome. Deja, tuo metu aš kaip tik ruošiausi ilgai kelionei į Zimbabvę, o ji – į Pakistaną, kur dirbo. Simpatija buvo abipusė, tad net ir būdami skirtingose šalyse, mes palaikėme kontaktą. Nedidelį, kad per daug neįsismarkuotume (jokių santykių per atstumą, pamenat?), bet pakankamą, kad vienas kito nepamirštume.
Artėjant Kalėdoms aš sugalvojau padaryti Laurai staigmeną ir atvažiuoti jos aplankyti į Pakistaną. Kadangi reikalas buvo ne šiaip du pirštus apmyžt, aš subtiliai jos užklausiau, ar ji manęs laukia. Ji atsakė teigiamai. Viskas atrodė labai romantiška ir aš nekantravau ją pamatyti.
Galiausiai atėjo deadline‘as, kada man jau reikėjo galutinai susidėlioti savo maršrutą ir paklausiau Lauros, kada ji galės mane priimti ant sofos. Laura be didelių paaiškinimų nukirto, kad manęs priimti ji negali. Nepasiūlė jokių alternatyvų ir apskritai iš jos tono buvo galima suprasti, kad nesu laukiamas. Ne, tai ne. Aš greitai susiorganizavau bilietus trumpoms improvizuotoms atostogoms namo ir viskas išėjo dar geriau nei planavau. Po to karto mes nebebendravome. Aišku, aš galėjau bandyti atlaidžiau sureaguoti į situaciją, bet tai buvo labai aiški nepagarba man ir to pro akis praleisti paprasčiausiai negalėjau.
Prieš kelias dienas Laura parašė, kad gailisi, jog tada nepriėmė, kad norėtų susitikti, kad turi parašius laišką ir kitoks bla bla bla.
Moralas: vaikinai, nesvarbu, kokia šauni bebūtų mergina, visada turėkit savigarbos sau. Jeigu ji mala šūdą, neprivalote su tuo taikstytis. Save gerbiantis vaikinas visada patrauklesnis negu tas, kuris nusižemina ir tokiu būdu bando laimėti prielankumą. Žinokit savo ribas ir jų visada laikykitės.
P.S. Kad susigrąžintų mano pasitikėjimą, Laura turės kaip reikiant pasistengti. Nesakau, kad nėra vilčių. Laikas parodys. Aš tuo metu ramiai sėdėsiu fotelyje ir stebėsiu šokį.
Rodyk draugams


